Informacijos šaltinis: Balsas.lt
Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje informacinių technologijų ataskaitoje Lietuva pagal informacinių technologijų naudojimą išliko 31-oje pozicijoje.
Lietuva pagal Įtinklinto pasirengimo indeksą (angl. Network Readiness Index) užėmė 31-ą vietą iš 143 įvertintų valstybių, o tarp Europos Sąjungos šalių – 15-ą.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ekspertų tarybos nario Andriaus Plečkaičio teigimu, 2015 metų ataskaitoje matyti, kad Lietuva sudaro geresnes sąlygas naudotis IT paslaugomis ir šis lygis tolygiai auga.
„Pateiktoje ataskaitoje matyti, kad Lietuvos verslas ir viešasis sektorius turi didesnes nei kitų šalių vidurkis galimybes įsigyti ir naudotis įvairiais IT produktais ir paslaugomis, mes tai galime pasiūlyti palankesnėmis sąlygomis nei daugelio kitų šalių atstovai. Tai susiję su įvairiais veiksniais – efektyvia vidine rinka, vis didėjančia konkurencija IT sektoriuje, gebėjimu palyginus greitai ir nebrangiai pateikti naujus produktus ir paslaugas“, – pranešime spaudai sakė A.Plečkaitis.
Vis dėlto, jis pažymėjo, kad reitinge Lietuva, kaip beje ir Latvija, mažiausiai taškų gavo už skaitmeninių technologijų politiką ir teisinį reguliavimą.
„Manyčiau, kad tokie sprendimai kaip, pavyzdžiui, visų skaitmeninių laikmenų apmokestinimas ar bene dešimtmetį diskutuojamas balsavimo internetu klausimas balų Lietuvai neprideda. Vienu atveju politikai tiesiog pasuko paprasčiausiu keliu, kitu atveju – delsia priimti sprendimą, nors visuomenė jau yra subrendusi naujoms technologijoms“, – sako A.Plečkaitis.
Estija šių metų reitinge smuktelėjo viena vieta į 22-ą, Latvija pakilo per šešias pozicijas į 33-ą vietą. Pirmąją vietą šių metų reitinge užėmė Singapūras, po jos sekė Suomija, Švedija, Nyderlandai ir
Norvegija.
Pasaulinis ekonomikos forumas indeksą skaičiuoja pagal 53 rodiklius, suskirstytus į 10 sričių: verslo ir inovacijų aplinka, politinė ir reguliavimo aplinka, infrastruktūra ir skaitmeninis turinys, prieinamumas, įgūdžiai, verslo naudojimasis, individualus naudojimasis, valdžios naudojimasis, ekonominis poveikis ir socialinis poveikis.
