2011 metų kovo – rugsėjo mėn. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas UAB „Informacinės konsultacijos“ užsakymu atliko Lietuvoje registruotų įmonių tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti bendrą nuomonę apie debesų kompiuteriją ir požiūrį į informacinių bei komunikacinių technologijų svarbą.
1 Tyrimo tikslas, uždaviniai ir apimtis
Tyrimo tikslas – atskleisti bendrą Lietuvos įmonių nuomonę apie debesų kompiuteriją ir požiūrį į informacinių bei komunikacinių technologijų svarbą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti, kiek, respondentų nuomone, informacinės ir komunikacinės technologijos prisideda prie jų gaminio ar paslaugos konkurencinio pranašumo.
2. Nustatyti, ar respondentai žino ir naudoja debesų kompiuterijos paslaugas.
3. Nustatyti, ar respondentai sieja būsimus esminius klientų vartojimo pokyčius su informacinių technologijų plėtra.
4. Nustatyti, ar respondentai sieja būsimus esminius verslo (verslo įpročių) pokyčius, nulemtus pakitusių klientų vartojimo įpročių, su informacinių technologijų plėtra.
5. Nustatyti, ar respondentai naudoja informacijos paieškos tinklalapius siekdami įgyti naujų žinių.
Tyrimo metu apklausta 50 įmonių atstovų.
2 Tyrimo rezultatai
2.1 Debesų kompiuterijos paplitimas Lietuvoje
Apklausus Lietuvoje registruotas įmones, paaiškėjo, kad debesų kompiuterijos paslaugos nėra plačiai žinomos ir naudojamos. 50 proc. respondentų nežino ir nesinaudoja debesų kompiuterijos paslaugomis, 34 proc. žino apie šias paslaugas, bet jomis nesinaudoja, tik 16 proc. ir žino, ir naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis, o 4 proc. visų tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, kad visada jomis naudojasi (žr. 1 pav.).
1 paveikslas. Debesų kompiuterijos žinojimo ir naudojimo lygis
Kadangi tyrime dalyvavo kelios IT bei su IT susijusios įmonės, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu debesų kompiuterijos paslaugomis dažniau naudojasi specializuotos IT arba su technologijomis susijusios įmonės. Prie jų prisideda ir užsienio įmonės, atsakiusios į anketos klausimus.
2.2 Debesų kompiuterijos paplitimas ir vystymosi tendencijos pasaulyje
Tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, debesų kompiuterijos paslaugos 2013 m. turėtų sudaryti 150,1 mlrd. dolerių. Lyginant su 2009 m., kai debesų kompiuterijos paslaugos sudarė 56,3 mlrd. dolerių (21,3 proc. daugiau nei 2008 m.), duomenimis, galima prognozuoti, kad ši rinka išaugs daugiau kaip tris kartus. Lygindama programinės įrangos paslaugų (SaaS) rinkos augimo tendencijas, „Gartner“ prognozuoja, kad 2013 m. tai sudarys 14 mlrd. dolerių – beveik dvigubai daugiau nei 2009 m. (7,5 mlrd. dolerių) [1].
Šiuo metu pasaulyje yra keturi didžiausi debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai: Rackspace, Google, Microsoft 365 ir Zohos.com (žr. 2pav.).
2 paveikslas. Didžiausi pasaulyje debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai
Šie augimo tempai pareikalaus didesnių serverių išteklių. IDC (2010) [2] duomenimis, debesų kompiuterijai skirtų serverių ištekliai augs nuo 8,4 mlrd. dolerių 2010 m. (600 000 vienetų) iki 12,6 mlrd. dolerių 2014 m. m. (1,3 mln. vienetų) [3].
Callewaert, Robinson, Blatman (2009) [4] duomenimis, debesų kompiuterijos skvarbą galima analizuoti keliais aspektais: platformos suteikimo (PaaS), programinės įrangos paslaugų (SaaS), infrastruktūros užtikrinimo (IaaS) paslaugų ir kt. Kaip teigia Callewaert, Robinson, Blatman (2009),šios paslaugos rinkoje įsitvirtina ne vienu metu, o palaipsniui – visų pirma pradedama plačiai naudotis platformos suteikimo paslauga (ja dažniausiai naudojasi IT verslas ir vartotojai profesionalai), vėliau – infrastruktūros užtikrinimo paslauga, o vėliausiai (kai pirmųjų paslaugų vartojimas užtikrina pakankamą debesų kompiuterijos žinomumą ir teigiamą patirtį) prasideda programinės įrangos paslaugų skvarba. Minėti autoriai prognozuoja, kad pasaulinė debesų kompiuterijos, kaip programinių paslaugų, rinka iki 2013 m. augs vidutiniškai 24 proc., lyginant su 2009 m. (žr. 1 lentelę).
1 lentelė. Debesų kompiuterijos programinės įrangos paslaugų rinkos dalies kaita (pagal Callewaert, Robinson, Blatman 2009)
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, didžiausias augimas laukia CRM, CCC ir SCM programinės įrangos paklausos. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai – pasaulinės rinkos, kur programinės įrangos paslaugos (SaaS) sudaro apie 25 proc. visų debesų kompiuterijos paslaugų, o kitos paslaugos yra platformos suteikimas ir infrastruktūros užtikrinimas, prognozės. Šiuo metu Lietuvoje dominuoja infrastruktūros užtikrinimo paslaugos – duomenų bazės ir duomenų saugojimas.
2.3 Lietuvos įmonių požiūris į būsimus IKT vartojimo pokyčius ir IKT kuriamą vertę
Nors šiuo metu naudojimasis debesų kompiuterijos paslaugomis nėra paplitęs, tačiau net 28 proc. apklaustųjų įmonių nurodo, kad ateityje IKT paslaugų poreikis didės. Įdomu tai, kad numatomas IKT paslaugų poreikio augimas yra didesnis nei šiuo metu ypač svarbių poreikių (kokybės, asmeninio dėmesio klientui ir kt.) (žr. 3 pav.).
3 paveikslas. Laukiami klientų vartojimo pokyčiai
Įmonių atstovai teigia, kad atsižvelgiant į kintančius klientų poreikius vyks IKT sprendimų plėtra ir paslaugų modernizavimas įmonėse (žr. 4 pav.). Tikėtina, kad įmonės rinkos plėtrą ir paslaugų modernizavimą sieja su IT sprendimais ir jų integravimu į įmonių veiklą.
4 paveikslas. Laukiami verslo valdymo pokyčiai
Svarbu paminėti, kad įmonių atstovai technologijų vaidmenį kuriant gaminio ar paslaugos konkurencinį pranašumą laiko nereikšmingu. Išdėsčius pagal svarbą nuo 1 iki 9, technologijų naudojimas atsiranda 7–9 vietose ir nusileidžia gaminio ar paslaugos kokybei, asmeniniam dėmesiui klientui ir kuriamai vertei (žr. 5 pav.).
5 paveikslas. Technologijų svarba kuriant konkurencinį pranašumą
Tyrimas atskleidė (žr. 5 pav.), kad įmonės nelaiko technologijų veiksniu, kuriančiu įmonės konkurencinį pranašumą (dažniausiai nurodytos kitos paslaugos).
Tiriant respondentų atsakymus į klausimą „Kita“, matyti, kad didelė dalis (55 proc.) respondentų įvardijo, jogIKT palaikymas įmonėse yra labai svarbus. Taigi galime daryti išvadą, kad labai svarbu užtikrinti IKT techninė ir programinės įrangos paslaugas ir taip išvengti įmonės darbuotojų pasipriešinimo reakcijos diegiant organizacijoje technologines naujoves.
Lyginant pasaulines tendencijas debesų kompiuterijos srityje, galima prognozuoti, kad jau 2012 m. net 25 proc. IT skyrių išlaidų bus skirta debesų kompiuterijos paslaugoms apmokėti („The Infographics Showcase“, 2010). „Cloudhypermarket“ (2010) atlikto tyrimo metu vartotojai nurodė, kad debesų kompiuterija labai supaprastino IKT valdymą, sumažino technologijų naudojimo nepatogumus, padidino vartotojų pasitenkinimą ir sumažino išlaidas infrastruktūrai [5] (žr. 6 pav.).
6 paveikslas. Debesų kompiuterijos pranašumai
Remiantis šio tyrimo duomenimis, daugiau kaip 60 proc. visų vartotojų teigia, kad debesų kompiuterija vienaip ar kitaip padėjo efektyviau organizuoti veiklą.
Trumpai pristatant debesų kompiuterijos paslaugas (remiantis „The Infographics Showcase“, 2010), galima teigti, kad didžiausia šios paslaugos (mokamos) dalis tenka internetinio pašto paslaugoms (57 proc.). Vartotojai dažnai naudojasi nuotraukų talpinimo (34 proc.), asmeninės vaizdo medžiagos talpinimo (7 proc.), asmeninių dokumentų talpinimo (5 proc.) ir atsarginių kopijų talpinimo (5 proc.) paslaugomis (žr. 7 pav.).
7 paveikslas. Debesų kompiuterijos paslaugų naudojimas pasaulyje
29 proc. vartotojų naudojosi internetinėmis programomis (pvz., Google Docsarba, Photoshop Express).
2.4 Dabartiniai IKT vartojimo įpročiai ir kontekstas
Šiuo metu įmonės vis dar labiau pasitiki tradiciniais metodais (žr. 8 pav.).
8 paveikslas. Dažniausiai naudojami žinių paieškos būdai
Atsakydami į klausimą, kokiais būdais gauna naujų žinių, net 52 proc. respondentų nurodė kolegas, vadovus, verslo partnerius ir konferencijas ir tik 14 proc. – paieškos tinklalapius. Tai patvirtina, kad respondentai ne visiškai išnaudoja IKT galimybes (žr. 8 pav.). Be to, labai mažai respondentų naujos informacijos ieško seminaruose (10 proc.) ir mokymuose (7 proc.).
9 paveikslas. Konkurentų pasiskirstymas pagal kapitalo pobūdį
Nepakankamą IKT galimybių naudojimą galima aiškinti tuo, kad aplinka neskatina keisti savo įpročių – pvz., tai, kad dauguma respondentų konkuruoja su Lietuvos kapitalo įmonėmis (t. y. su panašiais į save), neskatina tobulėti (žr. 9 pav). Kai kurie respondentai nurodė, kad jų įmonės konkurentų neturi. Vienas respondentas atsakė, kad įmonės kilmė „neturi įtakos /…/, gal tik klientai linkę labiau pasitikėti užsienio kapitalo įmonėmis“.
Išvados
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad debesų kompiuterijos paslaugos nėra plačiai žinomos ir naudojamos. 50 proc. tyrime dalyvavusių įmonių nežino ir nenaudoja debesų kompiuterijos paslaugų, 34 proc. respondentų šias paslaugas žino, bet jomis nesinaudoja ir tik 16 proc. žino ir naudojasi debesų kompiuterijos paslaugomis. Tokia padėtis iš dalies aiškinama tuo, kad respondentai nepakankamai vertina IKT ir nemano, kad IKT teikia jų verslui konkurencinį pranašumą. Respondentų nuomone, konkurencinį pranašumą jų verslui kuria gaminio ar paslaugos kokybė, asmeninis dėmesys klientui ir suvokiama gaminio ar paslaugos vertė. Kadangi IKT dažniausiai laikoma priemone, o ne tikslu, reikėtų plėsti įmonių žinias apie IKT galimybes prisidėti prie gaminio ar paslaugos kokybės, asmeninio dėmesio klientui ir suvokiamos gaminio ar paslaugos vertės kūrimo. Dažniausiai debesų kompiuterija yra techninis sprendimas, į kurio esmę nesigilina dauguma smulkiųjų ir vidutinių įmonių (SVĮ). Didelės įmonės debesų kompiuteriją laiko galimybe mažinti IKT palaikymo sąnaudas.
Apibendrinant galima teigti, kad ateityje Lietuvoje debesų kompiuterijos paslaugų rinka plėsis: 28 proc. respondentų, įvardydami laukiamus klientų vartojimo pokyčius, teigia, kad didės IKT paslaugų poreikis; 24 proc. respondentų, vertindami savo verslo valdymo pokyčius, nulemtus kintančių klientų vartojimo poreikių, nurodo, kad ateityje augs IKT sprendimų poreikis.
IKT šiuo metu nustelbiamos ir naujų žinių paieškos srityje: dauguma respondentų informacijos ir naujų žinių šaltiniais laiko savo kolegas, vadovus, verslo partnerius, konferencijas, bet ne interneto paieškos puslapius. Ši tendencija rodo, kad dabartiniai respondentų įpročiai ir nuostatos nėra palankūs debesų kompiuterijos paslaugų rinkos plėtrai. Įprastai įpročiai ir nuostatos keičiasi dėl sąsajų su aplinka ir naujų įpročių bei nuostatų naudos suvokimo. Šiuo atveju tai, kad respondentai dažniausiai konkuruoja su Lietuvos kapitalo įmonėmis, nesukuria galimybės perkelti žinių iš užsienio įmonių, kurios (žinoma, ne visais atvejais) dažnai jau taiko pažangius IKT sprendimus.
[1] Gain B. (2010) Cloud Computing and SaaSin 20110. Processor, 32 (1). Prieiga internetu: http://www.processor.com/editorial/article.asp?article=articles/P3201/23p01/23p01.asp&guid. Peržiūrėta: 2011-10-10.
[2] IDC (2010) Prieiga internetu: http://www.idc.com/prodserv/ITCloudDecision.jsp. Peržiūrėta: 2011-10-10.
[3] Cohen R. (2010) The Cloud Computing Opportunity by the Numbers. Prieiga internetu: http://www.elasticvapor.com/2010/05/cloud-computing-opportunity-by-numbers.html. Peržiūrėta: 2011-10-10.
[4] Callewaert P., Robinson P.A., Blatman P. (2009) Cloud computing. Forecasting change. Deloitte consulting. Prieiga internetu: http://www.fullermoney.com/content/2011-06-07/cloud_-_market_overview_and_perspective.pdf. Peržiūrėta: 2011-10-10.
[5] The Infographics Showcase (2010) Cloud Computing Stats Infographic. Prieiga internetu: http://www.infographicsshowcase.com/cloud-computing-stats-infographic/ . Peržiūrėta: 2011-10-10.
