Informacijosšaltinis: alfa.lt
Žurnalistė Andrada Fiscutean iš Zdnet.com atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva tampa vis rimtesne žaidėja pritraukti užsienio kompanijų į savo šalį. Anot jos, informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sektorius Lietuvoje vystosi neįtikėtinais tempais. Dėl savo patrauklumo ir galimybių, nulemtų infrastruktūros, žmonių ir verslui plėtoti parankios mąstysenos, į mūsų šalį atkeliauja vis daugiau užsienio kapitalo kompanijų. Pateikiame straipsnio vertimą.
Be abejo, Lietuva gali didžiuotis ir turėdama vieną geriausių interneto ryšio infrastruktūrų, pasižyminčių itin didele sparta, Europoje. Mūsų šalyje taip pat yra pakankamai technologijoms įgudusi visuomenė – pagal pasaulio technologinį raštingumą esame ranguojami 16-oje vietoje. Būtent šie aspektai kuria itin didelę pridėtinę vertę mūsų šaliai, o tai tampa pretekstu užsienio kompanijoms, tokioms kaip „Google“, „AIG“ ar „Nasdaq“, investuoti Lietuvoje.
Lietuva gali pasigirti, kad čia yra įsikūrę 13 iš 20 didžiausių informacinių technologijų kompanijų Baltijos šalyse. Tuo metu vidiniai skaičiavimai rodo, kad informacinių technologijų, lazerių technologijų, biotechnologijų, nanotechnologijų ir kitų fundamentinių mokslų sektorius 2015 metais sudarys apie 25 procentus mūsų šalies metinio BVP ir 80 procentų Lietuvos eksporto.
Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvos ekonomika 2014 metais paaugo 2,9 procento, tikėtina, per šiuos metus turėtų didėti dar 3,6 procento. Galiausiai, Lietuva nuo 2015 metų tapo euro zonos nare.
Technologijų sektoriaus plėtra
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas teigia, kad užsienio investicijos į IRT sektorių šalyje tarp 2008-ųjų ir 2013-ųjų augo 70 procentų. Verslo sektorius plėtėsi 10,5 procento per tą patį laikotarpį.
Pastaraisiais metais Lietuva tapo vis patrauklesnė tiek technologijų, tiek kitokio pobūdžio kompanijoms, kurioms reikalingi technologijas išmanantys specialistai. Amerikos milžinė „Google“ visai neseniai įsteigė paradavimo biurą Vilniuje. Tuo metu „Nasdaq“ Lietuvos sostinėje atvėrė kompetencijų centrą. Tačiau viskas tuo nesibaigia. Pavyzdžiui, „Devbridge“, Čikagoje įsikūrusi programinės įrangos kompanija, taip pat užsiimanti ir interneto bei mobiliųjų technologijų plėtra, mūsų šalyje planuoja įsteigti du biurus, kuriuose galės dirbti apie 150 naujų darbuotojų.
„Kai kurios kompanijos, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su IT sektoriumi, pasirenka Lietuvą dėl talentingų žmonių ir kainos bei kokybės santykio“, – kalbėjo M. Katinas. Jis pabrėžia vieną pavyzdį: sveikatos priežiūros sistemų tiekėja „Intermedix“ praėjusiais metais nusprendė įsteigti savo biurą antrame pagal dydį Lietuvos mieste, t. y. Kaune. Šiuo metu minėta kompanija turi daugiau nei 200 IT specialistų.
Lietuvoje taip pat galima atrasti ir tokias besiplečiančias kompanijas kaip „Bentley Systems“, kuri atidarė savo biurus Vilniuje ir Kaune, „AIG“ – pasirinkusi Vilnių kaip centrą aptarnauti Rytų bei Šiaurės Europą. Lietuvoje jau spėjo įsitvirtinti ir finansines paslaugas teikianti bendrovė „Western Union“, kuri visai neseniai Vilniuje atsidarė naują biurą.
Kaip teigė M. Katinas, „verslo aplinka, talentingi specialistai ir itin gerai išplėtota IRT infrastruktūra“ yra tarp didžiausią naudą užsienio kompanijoms teikiančių aspektų. Be abejo, Lietuva neketina sustoti ir žada plėtoti verslui palankias sąlygas dar labiau.
Talentingi darbuotojai ir atlyginimai
IT specialistų gausa Lietuvoje kelia tam tikrų iššūkių. Remiantis „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, mūsų šalyje yra apie 26 tūkst. IRT sektoriuje dirbančių specialistų. Tuo metu kiekvienais metais IT specialybę įgyja dar apie 1600 studentų. Pasak M. Katino, apie 46 procentus užsienio investuotojų Lietuvą pasirenka būtent dėl talentingų specialistų potencialo.
Tuo pačiu metu mūsų šalyje atlyginimai yra tarp žemiausių visoje Europos Sąjungoje. IT vadovas Vilniuje 2013-aisiais uždirbdavo vidutiniškai tarp 27500–34300 eurų (neįskaitant priedų). Programuotojai, turintys trejų–penkerių metų patirtį, uždirbdavo apie 23000–29000 tūkst. eurų. Tuo metu vidutinio lygio techniniai IT darbuotojai – tarp 13700–16000 eurų per metus.
Dabar situacija pasikeitusi. Payscale.com duomenimis, vidutinis bruto darbo užmokestis gegužės mėnesį programinės įrangos kūrėjui sudarė 19165 eurų, projektų vadovas gauna apie 31810 eurų per metus, grafikos dizaineris – 9719 eurų. Tiesa, Kaune atlyginimai yra mažesni nei sostinėje.
Beveik tris milijonus gyventojų turinti šalis gali pasigirti, kad yra pirma Europos Sąjungoje tarp matematikos ar fizikos mokslus baigusių absolventų. Priėmimas į IT studijų programas jau buvo išplėstas 40 procentų šiais metais, o kitiems metams žadama priimti dar 30 procentų daugiau studentų.
Apskritai kalbant, Lietuva yra viena iš labiausiai išsilavinusių valstybių Europos kontinente, turėdama didžiausią reitingą universitetus baigusių žmonių, esančių 30–34 metų amžiaus. Be to, nuotolinės studijos internetu yra bene pačios populiariausios, palyginti su kitomis šalimis Europoje. Nekalbant jau apie tai, kad beveik visi jaunosios kartos atstovai laisvai kalba angliškai.
Valdžios parama
Dar vienas privalumas Lietuvai, kuris lemia užsienio kapitalo įmonių atėjimą į mūsų šalį, yra verslui draugiška ir paranki aplinka. „Investuok Lietuvoje“ vadovo teigimu, Lietuvoje kiekvienas gali pradėti verslą tik per tris dienas ir mėgautis vienais žemiausių pelno mokesčių regione.
Kompanijos taip pat turi visas sąlygas naudotis paramos programomis, kurios kompanijos veiklos pradžią padaro sklandesnę ir paprastesnę. M. Katinas įvardijo keletą privalumų: pirmuosius dvejus metus suteikiamos darbo užmokesčio lengvatos, įmonės pelno mokestis taip pat sumažintas 50 procentų, valdžios institucijos taip pat padengia iki 50 procentų darbuotojų mokymo išlaidų ir netgi kompensuoja iki 820 dolerių per mėnesį už bedarbių įdarbinimą. Jaunimo įdarbinimo išlaidos taip pat gali būti sumažintos net 23,3 procento.
Šiais metais Lietuva ranguojama trečia Europoje bei Centrinėje Azijoje ir 24 pasaulyje pagal Pasaulio banko „Doing Bussiness“ indeksą, kuris atspindi, kokios sąlygos šalyje ir kurti ir plėtoti verslui. Be to, Lietuva užėmė 15 vietą pagal Ekonominės laisvės indeksą.
2014-aisiais „Kearney Global Services Location“ indeksas parodė, kad Lietuva atsidūrė 15 vietoje pagal finansinį patrauklumą, žmonių įgūdžius bei verslo aplinką. Iš Europos šalių aukščiau šiame reitinge atsidūrė tik Bulgarija (9) ir Lenkija (11).
Keletas kompanijų pasinaudojo galimybėmis, norėdamos padidinti savo verslą. Praėjusiais metais trys Lietuvos kompanijos buvo įtrauktos į „Deloitte Technology Fast 50“ sąrašą. Jis atspindi greičiausiai augančias technologijų kompanijas centrinėje Europoje. Šios įmonės – „Ruptela“, „Data House“ bei „nSoft“.
„Google“ ir „Nasdaq“
„Nasdaq“ kompanija jau kurį laiką buvo siejama su Lietuva, kai susijungė su „OMX“ 2008-aisiais. Nuo to laiko kompanija IT sektoriuje patyrė didelį kilimą.
Arminta Saladžienė, „Nasdaq Vinius Services“ vadovė, teigė, kad kompanija atsižvelgė į daugelį veiksnių, prieš nuspręsdama investuoti Lietuvoje. Tarp šių faktorių yra technologijų bei komunikacijos infrastruktūra, puikiai išsilavinę specialistai ir pragyvenimo lygis. „Lietuva visa tai puikiai atitinka“, – pridūrė vadovė. „Nasdaq“ turės naują biurą, kuriame tilps 90 darbuotojų, Lietuvoje, tačiau ateityje planuoja stipriai plėstis.
Kompanija „Google“ taip pat atidarė savo padalinį Vilniuje, kad galėtų būti arčiau Baltijos regiono. „Mes pradedame su maža kompanija, tačiau tikimės šią komandą išauginti artimiausiu metu, priklausomai nuo skaitmeninės ekosistemos dinamikos“, – kalbėjo Vytautas Kubilius, „Google“ verslo plėtros vadovas Baltijos šalims.
- Kubilius pridūrė, kad ankstyvos investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą, ekonomiką orientuotos į eksportą, palanki valdžios politika yra tarp Baltijos regiono didžiausių privalumų IT sektoriaus kompanijoms.
Tinkama vieta inovatoriams
„Uber“, „WIX“ ir „Revel Systems“ taip pat naudojasi mūsų šalies suteikiamais mažesniais kaštais bei kvalifikuotais darbuotojais, palyginti su Vakarų Europos šalimis. „Lietuvos technologijų sektorius turi unikalią talento, kūrybiškumo ir noro kombinaciją“, – kalbėjo Niras Zoharas, Wix.com prezidentas ir generalinis direktorius.
Jo kompanija šiuo metu turi apie 30 darbuotojų, dirbančių moderniame biure Vilniuje. „Kai mes nusprendėme atidaryti padalinį Lietuvoje, mes buvome motyvuoti dėl energingos verslo kultūros ir technologijų specialistų – tai atrodė kaip itin tinkama ir prieinama mums, o pastarieji dveji metai tai ir įrodė“, – sakė N. Zoharas.
Kompanija planuoja plėstis Lietuvoje ir toliau, tačiau su sąlyga, jog IT sektorius ir toliau bus taip remiamas vietos valdžios institucijų. Norint padidinti darbo jėgą, reikalingos investicijos, tuo pačiu reikia kurti dar draugiškesnę aplinką tarptautinėms kompanijoms.
Entuziastingi startuoliai
Lietuviai įdeda itin daug darbo į savo spartuolius, o tai teikia vilčių, kad tendencija kurtis verslams turėtų išlikti. Lietuvos verslo ekosistema pritraukė apie 46 milijonus eurų investicijų 2014 metais, tai yra 35 procentais daugiau nei 2013-aisiais.
Dauguma startuolių yra įsikūrę Vilniuje, tačiau Kaunas ir kiti miestai taip pat bando konkuruoti. Edmundas Balčikonis, TrackDuck.com vadovas, teigė, jog tokie renginiai kaip „Login“ ar Silikono slėnio atstovų atvykimas į Baltijos šalis iš tikrųjų padeda kurti bei plėtoti verslus Lietuvoje.
Kai kurie pavyzdžiai tai puikiai iliustruoja. Pavyzdžiui, drabužių platforma „Vinted“ praėjusiais metais sulaukė 20 milijonų eurų.
Maždaug trys ketvirtadaliai sėkmingų Lietuvos startuolių galiausiai įsteigė savo būstines Londone ar San Franciske, kad galėtų turėtų lengvesnę prieigą prie paramos. Tačiau didžioji dauguma jų savo plėtrą ir veiklą įgyvendiną Lietuvoje.
