Tiekimo grandinė šiandien ir ateityje

Faktoriai veikiantys šių laikų tiekimo grandinę

• Verslas tampa globalus. Kompanijos dirba tarptautinėje rinkoje ir turi koordinuoti savo veiksmus. Klientai, tiekėjai ir gamintojai taip pat yra pasklidę po visą pasaulį.
• Kinta vartotojų elgsena. Šiais laikais vartotojas turi žymiai daugiau informacijos bei gali rinktis iš daugiau variantų nei kada nors anksčiau. Vartotojus domina ne tik kaina, bet ir kokybė, unikalumas bei paslaugos.
• Auganti konkurencija. Nauji produktai ir verslo modeliai turi būti pristatomi rinkai per labai trumpą laiką. Greta plano, kaip įeiti į rinką, reikia turėti ir pasitraukimo planą. Pelnas dažniausiai priklauso nuo verslo organizavimo efektyvumo.
• Informacijos sklaida ir procesai įgauna pagreitį. Sprendimai turi būti priimami greičiau. Nebeliko ilgalaikio planavimo. Veiklos stebėjimas realiu laiku teikia daugiau naudos nei periodinės ataskaitos, kurios nebėra informatyvios.
• Keičiasi žmonių požiūris. Darbuotojai linkę dažniau keisti darbovietes. Vis sudėtingiau rasti kvalifikuotų darbuotojų. Informacijos apsikeitimo sparta dėl žmogiškojo faktoriaus jau nebeatitinka šiuolaikinio verslo reikalavimų.
• Rinkos konsolidacija. Įmonių susivienijimai ir įsigijimai kasdien keičia rinką, paveikdami tiek vartotojus, tiek konkurentus.

Kompanijų tikslai

• Efektyvumas – veiklos sąnaudų mažinimas, poreikis pateikti aukštesnės kokybės paslaugas, pasitelkiant vidutinio lygio personalą. Ne mažiau svarbūs prekių tiekimo bei pristatymo terminai;
• Lankstumas – galimybė pasiūlyti platesnį spektrą paslaugų ir produktų didesniam klientui ratui;
• Dinamiškumas – greitesnis naujų produktų ir paslaugų pristatymas rinkai, galimybė greitai kurti prie kintančių kliento poreikių pritaikytas tiekimo grandines;
• Verslo procesų automatizavimas – žmonės nebesugeba susidoroti su padidėjusiomis verslo apimtimis ir sudėtingais scenarijais. Todėl vis daugiau verslo funkcijų yra pavedama atlikti kompiuterizuotoms informacinėms sistemoms.
  

Ateities tiekimo grandinė

• Vartotojų valdomos virtualiosios organizacijos. Ateityje tiekimo grandinė atrodys kaip virtualioji organizacija: visi grandinės dalyviai bus susiję tarpusavyje ir turintys prieigą prie reikalingos informacijos realiu laiku. Šią virtualią organizaciją valdys vartotojai. Bus galima reaguoti į vartotojo (vartotojas – produkto kūrėjas) poreikius, keičiant virtualios organizacijos struktūrą, ryšius bei vidinius procesus;
• Skirtingos tapatybės ir prekės ženklai. Norint pritraukti tam tikros grupės klientus, labai svarbu turėti išskirtinį į tą grupę orientuotą produkto pristatymą, t.y. kiekvienam rinkos segmentui nustatyti savitą verslo procesą. Ypatingai svarbu atskirti aukščiausios kokybės prekes ir masinio vartojimo produktus;
• Skirtingi pardavimo kanalai ir pardavimo modeliai: verslo klientams, privatiems klientams, mažmeninė ir didmeninė prekyba, tiesioginė prekyba ir partnerystė. Maksimalus informacijos pasikeitimo automatizavimas;
• Lanksti lizingo ir kreditavimo sistema. Galimybė realiu laiku sugaištant minimaliai laiko sudaryti lizingo sutartį ar suteikti klientui kreditą. Sistema galėtų atlikti savotišką brokerio funkciją, parinkdama tinkamą finansavimo šaltinį konkrečiai prekių grupei ar net pavienei prekei;
• Sistemų, teikiančių įvairias paslaugas, apjungimas/integracija. Pavyzdžiui, garantinis ir negarantinis aptarnavimas, palaikymas, valymo paslaugos ir pan.;
• Verslo procesus valdanti programinė įranga. Ji užtikrina, kad realiai vykstantys verslo procesai atitiktų sumanytus. Procesai lengvai modifikuojami pasikeitus verslo sąlygoms. Darbuotojams daugiau nebereikia skaityti storų knygų aprašančių darbo procedūras, nebelieka priklausomybės nuo žmogiškojo faktoriaus vidurinėse ir apatinėse personalo dalyse. Žmogus „pakviečiamas“ įsijungti į procesą tik ten, kur reikia „rankinio“ informacijos įvedimo, „rankinio“ sprendimo priėmimo ar „rankinio“ užduoties vykdymo;
• Našumo indikatoriai. Verslo procesų indikatorių atvaizdavimas realiu laiku, paspartina vadybinius sprendimus.
  

Tradicinės įmonės resursų planavimo (ERP) sistemos buvo sukurtos ir pradėtos dažnai naudoti prieš daug metų. Pirmosios tokių sistemų versijos buvo sukurtos prieš 10 ar 15 metų. Per tuos metus sistemos augo kartu su kylančiais naujais verslo poreikiais. Tipiniai senųjų verslo valdymo sistemų požymiai:

• Darbų sekos ir procesai dažniausiai integruoti į programos kodą;
• Archajiška programų struktūra neleidžia greitai kintančius verslo procesus perkelti į programos kodą;
• Nebuvo pagalvota apie elektroninį pasikeitimą duomenimis su kitomis sistemomis kaip pvz. elektronine parduotuve ir pan. Dėl šios priežasties, senosios sistemos retai kada siūlo standartines elektroninių duomenų pasikeitimo tarp verslo partnerių sąsajas;
• Bet kokie programinių sistemų pakeitimai ne tik ilgai trunka ar nemažai kainuoja, bet ir vis sudėtingiau rasti senas sistemas gebančių modifikuoti IT specialistų.
  

Išvada. Morališkai atgyvenusi verslo valdymo programinė įranga – didelė kliūtis, trukdanti kompanijoms diegti pažangius verslo procesus ir tapti virtualiomis organizacijomis.

Straipsnį parengė:UAB “Baltic Software Solutions”

Kitoks požiūris į verslo valdymą!