Straipsnio autorius: Aiveta Lapienienė.
BET KURIS PROJEKTAS TURĖTŲ PRASIDĖTI NUO PROJEKTO APIBRĖŽIMO
Pagrindinis IT projekto vadovo tikslas yra užtikrinti suformuotos projekto komandos darbą ir įtraukti į projekto vykdymą užsakovą, vartotojus ir kitus susijusius asmenis. Šio tikslo yra siekiama visose pagrindinėse projekto valdymo veiklose.
sudaromas projekto dalyvių sąrašas ir įvertinamos jų rolės projekte, apibrėžiami sutartiniai įsipareigojimai,
išsiaiškinami projekto dalyvių lūkesčiai, turintys įtakos formuluojant projekto tikslus,
įvertinama projekto apimtis: apibrėžiamas galutinis laukiamas rezultatas bei tarpiniai darbo produktai,
pateikiami pradiniai biudžeto ir tvarkaraščio pasiūlymai,
pasirašoma sutartis.
Vėliau projekto vadovas parengia detalų projekto planą:
parengiamas detalus užduočių aprašymas ir jų vykdymo planas,
suplanuojami projekto resursai.
Paprastai iki sutarties pasirašymo neatliekama detali projekto dalyvių analizė, neskiriama laiko projekto tikslams suformuluoti. Vykdytojas dažniausiai nenori investuoti laiko ir pastangų iki sutarties patvirtinimo. Statistikos duomenimis tik vienas iš 10 preliminarių pasiūlymų yra baigiami sutartimi. Užsakovas kreipęsis į keletą vykdytojų taip pat neskiria lėšų ir laiko projekto apibrėžimo darbams su kiekvienu potencialiu vykdytoju. Sutartis dažniausiai yra pasirašoma atlikus labai paviršutinišką analizę ir susipažinus su užsakovo pateiktais pirminiais vartotojo poreikiais. Užsakovas ir vykdytojas pasirašydami sutartį turėtų įvertinti, kad pateikti kainos ir trukmės vertinimai yra preliminarūs, ir numatyti kaip bus valdoma apimties, kainos bei trukmės kitimo rizika.
Pirmoji problema, su kuria susiduria projekto vadovas ir projekto užsakovas yra nesutarimas dėl projekto pradžioje atliekamo projekto apimties įvertinimo tikslumo.
Įvertinimo metodikos apibrėžia tris įvertinimo tikslumo lygius:
pirminį spėjimą,
preliminarų įvertinimą,
tikslų įvertinimą.
Preliminarus įvertinimas pagrįstas vartotojo poreikių analize ir statistine informacija apie panašių projektų apimtį. Lietuvoje nėra išsamios IT projektų statistikos, todėl IT kompanijos priverstos vadovautis tik savo patirtimi. Kai statistinė informacija nekaupiama įmonės viduje – lieka pasikliauti tik projekto vadovo patirtimi. Dėl šių priežasčių preliminarių įvertinimų patikimumas Lietuvoje yra sunkiai prognozuojamas ir mažai patikimas.
Tiksliam projekto įvertinimui reikia:
paruošti užduočių sąrašą ir įvertinti kiekvienos užduoties apimtį.
Kai reikalavimai parengti korektiškai – įvertinimo tikslumas siekia 90 procentų. Tačiau vartotojo poreikių analizė ir sistemos reikalavimų parengimas paprastai užima 20-30 procentų viso IT projekto laiko, todėl atlikti šį darbą per preliminarų sutarties sąlygų aptarimą yra neįmanoma.
Užsakovai siekdami kuo tiksliau suplanuoti projekto biudžetą ir trukmę pageidauja sudaryti fiksuotos kainos kontraktus. Sutartyje nurodytą projekto apimtį jie traktuoja kaip tikslų projekto apimties įvertinimą. Tuo tarpu projekto vadovas ir vykdytojas, turėdamas tik pirminius vartotojo poreikius, pačiu geriausiu atveju gali pateikti tik preliminarų projekto apimties įvertinimą. Dėl šio užsakovo ir vykdytojo nesusikalbėjimo projekto biudžetas ir detalus projekto planas ruošiamas pagal preliminarų (netikslų) įvertinimą. Toks biudžetas ir tvarkaraštis yra vadinamas nerealistiu.
Pagrindinė programinės įrangos projekto vadovo užduotis – identifikuoti šią, netikslaus apimties įvertinimo riziką, supažindinti užsakovą ir pateikti rizikos valdymo pasiūlymus.
Praktikoje dažniausiai taikomi du pagrindiniai netikslaus apimties įvertinimo rizikos valdymo būdai:
-
Valandinio įkainio kontraktai. Esant neaiškiems reikalavimams projekto biudžetas ir trukmė apibrėžiami labai abstrakčiai ir užsakovas moka vykdytojui už darbo laiką pagal sutartą valandinį įkainį. Tokiuose kontraktuose užsakovas dažniausiai skiria projekto vadovą, kuris planuoja ir kontroliuoja projekto komandos darbą.
- Fazinis apimties įvertinimas fiksuotos kainos kontraktuose. Projekto pradžioje projekto vadovas pateikia preliminarų apimties įvertinimą visam projektui ir tikslų įvertinimą artimiausiai fazei. Po kiekvienos fazės patikslinamas preliminarus įvertinimas likusiai projekto daliai ir pateikiamas tikslus būsimos fazės įvertinimas. Klasikinis programinės įrangos kūrimo projekto fazinio įvertinimo pavyzdys pateiktas 1 paveiksle.
1 pav. Fazinio įvertinimo pavyzdys programinės įrangos projektui.
Kita, aktuali apimties įvertinimo problema yra įvertinimo patikimumas. Nėra paslaptis, kad užsakovai, pateikę pirkimo pasiūlymus keletui potencialių vykdytojų gauna skirtingus preliminarius įvertinimus. Šiuo atveju, vertintojams gavus vienodą pirminę informaciją, vertinimų skirtumams turi įtakos vertintojo kvalifikacija.
Yra keletas apimties įvertinimo taisyklių, kurias privalo žinoti projekto vadovas:
Projekto apimties įvertinimas apima ne tik projekto įgyvendinimo trukmę ir kaštus, bet ir projekto rizikos valdymo kaštus. Rizikos valdymo įvertinimas yra numatytas iš kaštų ir laiko buferio, įvertinime skirto neįtrauktoms projekto problemoms spręsti.
Vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, projekto vadovas ne tik pateiks tiksliausią įvertinimą, bet ir galės argumentuotai paaiškinti užsakovui, koks yra pateikto įvertinimo tikslumas ir kodėl jis yra būtent toks. Programinės įrangos užsakovas yra pagrindinis pateikto projekto apimties įvertinimo tikrintojas.Užsakovas turi pareikalauti vertintojų ataskaitos, kaip buvo atliktas įvertinimas ir kaip įvertintos projekto rizikos. Lyginant skirtingų vykdytojų pateiktus projekto apimties įvertinimus turi būti svarstomas ne tik galutinis valandų skaičius ar kaina, bet ir pasirinktos vertinimo metodikos tinkamumas, pateikto įvertinimo patikimumas, rizikos įvertinimas. Sprendimo priėmimo procesas, kurį reiktų atlikti analizuojant skirtingų vykdytojų pateiktus įvertinimus, parodytas 2 paveiksle.
2 pav. Sprendimo priėmimo procesas renkantis projekto vykdytoją pagal pateiktus projekto apimties įvertinimus.
Straipsnį parengė: Aiveta Lapienienė, UAB “Baltijos programinė įranga” projektų vadovė.