Informacinės visuomenės plėtros projektų kokybė kelia abejonių

Vertindama audito rezultatus, valstybės kontrolierės pavaduotoja Nijolė Mickuvienė konstatavo, kad dalies informacinės visuomenės plėtros projektų vykdytojų pagrindiniu tikslu tampa siekis laiku įsisavinti ES lėšas. “Dalis projektų vykdytojų ir atsakingos institucijos, siekdami kiekybinių projektų rezultatų, ne visada užtikrina, kad ES lėšos būtų naudojamos efektyviai. Todėl ne visi informacinės visuomenės plėtros projektai, juos įgyvendinus, duos tiek socialinės ir ekonominės naudos, kiek iš jų buvo tikimasi”, – teigia valstybės kontrolierės pavaduotoja.

Audito metu nustatyta, kad už informacinės visuomenės plėtros koordinavimą atsakingos institucijos tinkamai neatlieka šių funkcijų. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija, atsakinga už elektroninių ryšių politikos įgyvendinimą ir šios srities valstybės interesų atstovavimą ES, neturi tikslios informacijos, kur ir kokie projektai Lietuvoje vykdomi. Todėl dalis kuriamų informacinės infrastruktūros tinklų gali būti nesuderinti su jau veikiančiais ar juos dubliuoti.

Ne visi numatyti ir pradėti informacinių technologijų projektai yra tęsiami. Pavyzdžiui, Seimo kanceliarijos projektui “e-Seimas” nebuvo sudarytos sąlygos gauti tolimesnį finansavimą iš ES struktūrinių fondų, o Lietuvių kalbos instituto ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtų projektų nenumatoma tęsti. Šių projektų įgyvendinimui buvo panaudota 237 tūkst. Lt.

Kai kurių projektų vykdytojai, pažeisdami viešųjų pirkimų įstatymą, projektus administruoti pavedė specialiai įsteigtoms viešosioms įstaigoms. Auditorių vertinimu, lėšos, skirtos organizuoti šiuos projektus, gali būti panaudotos netaupiai ir neefektyviai.

Nustatyta, kad 71 proc. ES lėšomis finansuojamų informacinių sistemų kuriama nepatvirtinus jų funkcijų ir tikslų, o 93 proc. – neturint su Informacinės visuomenės plėtros komitetu suderintų informacinių sistemų techninių reikalavimų, ekonominio pagrindimo ir darbų plano. Todėl sukurtos sistemos gali būti tarpusavyje nesuderintos, neatlikti visų reikiamų funkcijų, o lėšos, skirtos joms kurti, panaudojamos neefektyviai.

Visų audituotų informacinės visuomenės plėtros projektų esminės įgyvendinimo sąlygos buvo keičiamos nuo 1 iki 7 kartų. Todėl vėlavo projektų įgyvendinimas. Pavyzdžiui, e-bilieto ir saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo sukūrimo projektai buvo atidėti daugiau nei metams. Projektai daugeliu atvejų buvo keičiami siekiant išvengti galimo paramos praradimo ir jau išmokėtos paramos grąžinimo. Auditorių vertinimu, pakeitus esmines projektų įgyvendinimo sąlygas, projektai gali neatitikti jiems keltų tikslų.

Auditoriai abejoja, ar projektų vykdytojams iki šių metų pabaigos pavyks tinkamai įgyvendinti visus projektus ir panaudoti projektams numatytas ES lėšas. Šių metų rugsėjo 1 d. vis dar buvo nepanaudoti beveik 54 mln. litų. Iš dešimties audituotų rizikingų projektų, tik dviejuose projektuose buvo panaudota daugiau kaip 60 proc. lėšų. Keturių projektų vykdytojai buvo įsisavinę mažiau nei trečdalį visų skirtų lėšų: pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija, vykdanti “El. sveikatos paslaugos” projektą, panaudojo 18 proc. lėšų, o Vidaus reikalų ministerija “Valstybės institucijų informacinių sistemų sauga” projektui skirtų lėšų iš viso nepanaudojo. Auditorių nuomone, didžiąją dalį ar visas projektams skirtas lėšas panaudojant jų įgyvendinimo pabaigoje, gali nukentėti projektų kokybė.

Papildoma informacija: Informacinių sistemų valdymo ir audito departamento direktorius Dainius Jakimavičius (266 67 66)

Valstybinio audito ataskaitos ieškokite www.vkontrole.lt

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):

Valstybės kontrolės Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (266 6724, 266 67 92, 8 686 25965, tkuciauskas@vkontrole.lt)