Programiškai valdomų tinklų
(angl. software-defined networking) sprendimai tampa prieinami ne tik
didžiosioms korporacijoms ar akademinėms organizacijoms, tačiau jau yra siūlomi
ir privačioms bendrovėms pasaulinėse bei Lietuvos rinkose.
„Pirmus programiškai valdomų
tinklų sprendimus dar 2001 metais atlikdamas tyrimus realiai išbandė Ohajo
universitetas (JAV), o 2010–2012 metais „Google“ korporacija, tokį sprendimą
savais ištekliais susikūrė ir įsidiegė infrastruktūroje sujungiančioje Šiaurės
Amerikoje, Europoje ir Azijoje esančius duomenų centrus. Vis tik tokio tipo
resursus turi reta kompanija, todėl ir nusprendėme pradėti teikti gamintojo
„VMware“ praėjusiais metais pristatytą tinklo virtualizavimo ir saugumo
sprendimą – „VMware NSX“, kuris tinka bet kokio dydžio įmonėms ar
organizacijoms“, – pasakoja „Santa Monica Networks“ infrastruktūros priežiūros
paslaugų inžinierius Vytautas Jankevičius.
„Įsivaizduokime situaciją. Jei
yra duomenų perdavimo tinklas, stovi šimtai įrenginių, ir kiekvienas jų
sprendimus priima pats. Mūsų atveju, sprendimų priėmimo funkcija iškeliama
centralizuotai, kiekvienas įrenginys tampa „kvailas“ ir klausia programinės
įrangos, ką jam reikia daryti, arba tas „atsakymas“ jam būna suteiktas iš
anksto. Taip administratoriui tampa lengviau valdyti visą tinklą.“
„Santa Monica Networks“ pranešė
pirmoji Baltijos šalyse įgijusi „VMware“ tinklo virtualizavimo kompetenciją
projektuoti, diegti ir prižiūrėti šio gamintojo NSX sprendimą.
„Paprastai kalbant, jei paimtume
tradicinį duomenų centrą, tai tokiu atveju tinklinės dalies ir saugumo
funkcijas atlieka dedikuoti įrenginiai ir jų būna kelios dešimtys ar net
šimtai. Atliekant net smulkius pakeitimus duomenų centro tinkle ar pristatant
naujas paslaugas, administratoriams neretai tenka perkonfigūruoti didžiąją dalį
tinklo įrenginius. Būtent „VMware NSX“ sprendimas supaprastina duomenų centro
infrastruktūrą ir jos administravimą, nes dalis „geležies“ atliekamų funkcijų
yra virtualizuojamos ir perkeliamos į programinę įrangą tarnybinėse stotyse, t.
y. eliminuojamas poreikis turėti dedikuotus ugniasienių, maršrutizatorių ir
srautų balansavimo įrenginius“, – aiškina V. Jankevičius.
IT infrastruktūros specialistas
pabrėžia, kad pagrindiniai šio sprendimo privalumai – įrenginių konsolidacija
ir paprastesnis administravimas bei priežiūra.
„Pirma, mažinamas įrangos kiekis,
paprastėja administravimas (mažiau įrenginių), taip pat palengvėja valdymas –
naudojama tik viena konsolė. Anksčiau prie kiekvieno įrenginio reikėjo jungtis
atskirai, kiekvienam darbuotojui reikėjo tam tikrų kompetencijų, o šiuo atveju
vienas administratorius gali prižiūrėti didžiąją dalį to duomenų centro.“
Kadangi nebereikia dalies
techninės įrangos, sutaupomi kaštai išleidžiami „geležiai“, elektros energijai
ir aušinimui, taip pat, sumažinama skirtingų gamintojų suderinamumo
problematika. Ne mažiau svarbus ir duomenų saugumo klausimas.
„Dirbdami su duomenų centrų sprendimais dažnai susiduriame su poreikiu užtikrinti paslaugų atstatymą kitame duomenų centre (angl. site recovery), jei įvyktų rimtas gedimas pagrindiniame. Tai yra labai svarbi dalis ir ją įgyvendinti ne visada paprasta, o šis sprendimas ganėtinai supaprastina visą paslaugų atkūrimo procesą“, – sakė infrastruktūros paslaugų inžinierius V. Jankevičius.
Informacijos šaltinis: Balsas.lt
